- kibyklai
- kibỹklai sm. pl. (2) 1. įvairios kokio įrankio, padargo dalys; netvarkingai sukrauti kokie daiktai; griozdai: Stakles įnešiau, o visų kibỹklų (t. y. pakojų, velenų, muštuvų, kylių...) nerandu Gl. Dabar čia visus kibyklùs ant tako sugriozdei! Gl. Pradėjo kristi ant jo įvairūs kibyklai: pagaliai, lentos, kuolai Grk. Kas čia do kibỹklai suversta? J. Didžiulė daržinė su įvairiais savo kibyklais duodavo progos vaikams prasimanyti visokių žaidimų rš. Jis žaidė asloje su Sauliuku, iš degtukų statydamas visokius kibyklus rš. 2. pakopos, statant namą: Aš ant tokių kibỹklų bijočiau lipt, o meistras sau laisvai vaikštinėja Žvr. Jis, bestatydamas daržinę, nukrito nuo kibyklų ir išsilaužė koją Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.